Vynohradivas (Vynohradiv)
 |
2010 m. 82 % Vynohradivo gyventojų buvo ukrainiečiai, 13,5 % – vengrai, 3,8 % – rumunai, 0,6 % – čigonai.
Vynohradivas – viena seniausių Užkarapatės gyvenviečių. Šaltiniuose minima nuo IX a. Gyvenvietė XIII a. pab. tapo Vengrijos karalystės Ugočos komtato centru (vengriškai vadinta Nagyszőlős). 1514 m. ženkliai prisidėjo prie Georgijaus Dežo sukilimo. 1919 m. miestą užėmė rumunai, o vėliau – čekoslovakai. 1938 m. tapo Karpatų Rusios dalimi. Iki 1946 m. miestas vadintas Sevliušu.
Žemėlapis - Vynohradivas (Vynohradiv)
Žemėlapis
Šalis - Ukraina
 |
 |
| Ukrainos vėliava | |
Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip Kijevo Rusia, tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, iki Liublino unijos buvo jos dalimi., o XVIII a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji – prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po chaotiško periodo, pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917–1921), Ukraina 1922 m. tapo viena pirmųjų SSRS respublikų. Ukrainos SSR teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus Krymą. 1945 m. Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių. Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus SSRS 1991 m. Ukraina palaipsniui perėjo į rinkos ekonomiką, 8 metus patirdama recesiją. Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet realiajam BVP padidėjant iki 8 procentų.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| UAH | Grivina (Ukrainian hryvnia) | â‚´ | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| PL | Lenkų kalba (Polish language) |
| RU | Rusų kalba (Russian language) |
| UK | Ukrainiečių kalba (Ukrainian language) |
| HU | Vengrų kalba (Hungarian language) |